„Neviažskio“ sinagoga ir namų kompleksas
XVII amžiuje po rusų invazijos iš šioje senamiesčio valdoje stovėjusių namų buvo likę tik rūsiai. Sklypą su sodu XIX amžiaus viduryje nusipirko Jeckelis Neviažskis, kuris pasistatė čia maldos namus (1850), vieno aukšto gyvenamą namą, kuriame veikė valgykla (1852) ir du sandėlius ties Kurpių gatvę (iki 1860). Vėliau kieme prie maldos namų iškilo mokyklai skirtas pastatas. Maldos namai, žinomi kaip „Neviažskio sinagoga“, buvo netoli namo (L. Zamenhofo g. 5), kuriame gyveno Senderio ir Godės Zilbernikų šeima.
Čia esperanto kūrėjas Liudvikas Zamenhofas (kurio vardu 1926 metais buvo pavadinta ši gatvė) pasipiršo savo būsimai žmonai, Klarai Zilbernik, ir kalbama, kad šioje sinagogoje 1887 metais jie ir susituokė (ar bent susižadėjo).
Į gatvę žvelgia to meto sinagogų architektūrai būdingi pusapskričių arkų langai, įrėminti piliastrais ir papuošti plačiais archivoltais; arkinė niša tarp jų žymi aron kodešo vietą viduje. Dviaukštė pastato dalis su trikampiu frontonu, papuoštu arkinėmis nišomis, nuo gatvės nematoma.
Sovietiniais metais ilgai naudojama kaip sandėlis, 9-jame dešimtmetyje singagogą buvo pradėta restauruoti, norint įrengti restoraną, tačiau projektas nebuvo įgyvendintas. Pastatų kompleksas atnaujintas tik 2005 metais. Šiandien sinagoga, kurioje įrengta konferencijų salė, priklauso privačiam Šeimos santykių institutui.